Elijos kambarys

Aurora įsikabarojo pro langą, norėdama pažiūrėti ar Elija namie. Pamačiusi ją ant lovos ji nusišypsojo ir prilėkusi prie pat pakštelėjo merginai į skruostą.
'Sveika.Kaip laikaisi?'
Padėjo galvą ant lovos krašto, ant savo rankų ir šypsodamasi laukė kol Eli kažką pasakys.

Aurora kiek pavartė akis.
'Diev, aš tavęs nemačiau šimtą metų. Kur tu buvai?'
Pakraipiusi galvą šiltai nusijuokė, mąstydama, kad reikėtų kur nors nusitempti Eliją.

Aurora pakraipė galvą tiesiog nujausdama jog ji nepasako visko.
Kiek patylėjo ir atsiduso.
'Kaip sekėsi tavo kelionėse? Aš labai tavęs pasiilgau'
Aura šiltai nusišypsojo ir vėl atsidususi užmerkė akis.

-Kelionė? Neblogai,-tarstelėjo ir perbraukė ranka per savo plaukus,-Aš tavęs taip pat pasiilgau,-šyptelėjo ir nervingai perbraukė ranka per sijono klostę.

Aurora keistai nužiūrėjo Eliją ir pakilo nuo jos lovos.
'Tu..'
Priėjusi prie fortepijono kurį kažkada jai nupirko pirštu perbraukė per baltus instrumento klavišus.
'..pasikeitei'
Jau tyliau sušnibždėjo ir atsisėdusi ant kėdės ėmė groti kaži kokį kūrinį.

Aurora nutraukė melodiją kurią dabar grojo ir atsisuko į Eliją.
'Tu kitaip.. bendrauji. Bent man taip pasirodė.
Tu keistai elgiesi.'
Kiek pakraipė galvą ir suraukė antakius. Nervingai nusijuokė pagalvojusi,
jog turbūt labai nusišneka.Vėl ėmė groti.

Aurora gūžtelėjo pečiais ir toliau grojo melodiją. Lėtai ir kantriai spaudaliojo baltuosius ir juoduosius klavišus. Baigusi padėjo rankas ant kelių.
'Nežinau. Gal ir juokinga. Bet tiesiog.'
Nusijuokė ir pasuko galvą į gulinčią Eliją.

'Tiesiog buvau pripratusi prie tos, senosios Elijos. Nieko, priprasiu ir prie naujos.'
Atsiduso ir vėl pasuko galvą į žvilgantį instrumentą. Giliai įkvėpusi ėmė vėl groti.

Toliau grodama nepakėlė galvos pažiūrėti į Eliją. Žinojo, jog ji dabar labai arti, jai už nugaros.
'Tu keistai bendrauji. Ankščiau būdavau.. linksmesnė.'
Kiek nusišypsojo ir kiek patylėjo.
'Nežinau, gal tu pavargusi, gal man tave palikti vieną'
Aurora tyliai atsiduso ir toliau grojo.

Aurora nustojo groti, pajautusi kaip Elija klesteli ant žemės.
Apsisukusi nulipo nuo kėdės ir atsisėdo šalia.
'Nebūk tokia viskas bus gerai.'
Kiek sutrikusi žvelgė į Eliją ir atsargiai apkabino ją per pečius.

Aurora stipriau suspaudė jos pečius, suvokusi
jog galėjo jos nebepamatyti.
'Nori pasakyti, galėjai negrįžti?'
Išplėtė akis ir pasuko savo veidą į į žemę žiūrinčią Eliją.

Aurora atsiduso, niekaip negalėdama patikėti, kad Elija galėjo ją taip palikti vieną.
'Viskas gerai..Viskas pasitaisys..'
Mergina murmėjo Elijai į ausį ir užsimerkė.

Aurora supratingai pažvelgė į juodas Elijos akis.
pati atsistojo ir vėl prisėdo prie fortepijono.
'Aš tavęs palauksiu.'
Šiltai nusišypsojo ir nusuko žvilgsnį į pianiną.