Ericos kambarys.

*išsikrauna visus daiktus ir rūbus, tada viska apžiūrėjusi atidaro langą ir patenkinta nueina į svetainę*

*atėjusi krenta ant lovos ir, apsikabinusi juodąją pagalvėlę, užsimerkia*

*nueina atidaryt durų*

*atėjusi su Marku atsisėda ant lovos*
Taigi, kas ten Volteroje šį kart?

*atsiseda ir padeda butelius ant zemes*
Volturiai jau nebe tie kokie buvo anksciau.
dar jie susikalde i grupeles ir tiek.

Niekad nemaniau, kad stipriausia ir galingiausia..
*pabrėžia paskutinius žodžius*
..šeima kada susiskaldys.

to as kai grisiu neleisiu.
dingo Aro tai kitiems buvo pretekstas.
*buna rimtas*
tegu jie ateiti pasisaugo manes.

Nagi, neverta dabar vaidinti misterio kietuolio.
*padeda ranką jam ant peties*
Aro grįš ir viskas susitvarkys.

Aro nera vienintelis.
Jis dingo niekam nieko nepraneses.
As jo buvau seselis.

Nagi, Markai.
*papurto jį*
Negi tau tikrai svarbiausia valdžia ir galia?

man dabar svarbus du dalykai.
pirmoje vietoje esi tu o antroje mano seimos vienybe ir stiprumas.
as sieksiu visomis galiomis.

Aš?
*paklausia žiūrėdama jam į akis*

jau daug kartu sakiau,kad esi man brangus asmuo.
*ziuri i jos akis*

*patraukia nuo jo ranką*
na taip, bet negi aš svarvesnė už visą tavo šeimą..

man tu svarbiausia pasaulyje.
*ziuri i jos akis*

Aš..
*nutyla ir keičia temą*
Kiek laiko būsi Paryžiuje šį kartą?

kiek reikes kol viska galvoje susideliosiu.
*ziuri i grindis*
*priarteja prie jos*
nezinau ka daryciau jei nebematyciau taves.

*šypteli*
Gyventum. Taip, kaip ir gyvenai iki kol manęs nepažinojai.

iki tol as tik egzistavau.
*ziuri i ja*
*paliecia jos ranka*
o db tikrai taip pat negyvenciau.

*giliai įkvėpia*
Nebūtų taip. Juk rūpintumeis šeima, nebūtų kada galvot apie mane

bet kai butu nors minute laisvo laiko prisiminciau tave.
*ziuri i jos akis*
neesu toks stiprus kad isgyvenciau jei nebematyciau.

Esi. Išgyventum ir viskas būtų gerai.
*nusišypso*

tu tuo isitikinus?
*ziuri i jos akis*

Žinoma.
*atmeta plaukus atgal*