Kiemas, pilis

Atsitempusi su savimi lagaminą pradėjo laukti Serenos.Ilgesingai žiūrėjo į pilį ir giliai dūsavo.
-Heidi,gal tau reikėjo likti tokia kokia buvai,tas tavo pasikeitimas nei tau naudos davė,nei kitiems.
Kalbėjo pati su savimi vis žvilgčiodama į pilies duris.

*Pasigirsta duztantis stiklas, netrukus pries pat duris nukrenta Demetri lova, o po to ant jos 'batonu' krenta ir pats Demetri. Sukes susminga jam i krutine bei pilva. Viena suke jis dar giliau ismeigia - i sirdi. Pasipila gausybe kraujo. Demetri atsistoja ir nueina.*

*Ramiai praeina pro savo lova ir ieina i pili. Pakeliui i savo kambari issitraukia visas sukes isskyrus ta, kuri jo sirdy*

*Demetri ilipo i lektuva, uzvede varikli ir pakiles surado lili. Demetri nuskrido i Prancuzija*

Įėjusi pro vartus vampyrė įkvėpė.
,,Hm..kaip keista,neužuodžiu jo,,
Nusivylusi pagalvojo ir patraukė į vidų.

*Letais zingsniais Aro eina taku. Sustoja prie savo lektuvo, uzdengto silkine juoda skraiste. Ja keliais pristais paemus krastus, nuema. Ten - naujutelaistis lektuvas dviem asmenim. Aro iseda i ji. Nors ir masto kaip pries tukstani metu del netycinio atminties nutekejimo, jis perskaito ivada ir suvokiakap ka reik daryti. Is penkto karto uzveda lektuva ir pakyla. Nardydamas po baltus-juodus-melynus debesis Aro pasiryzes nusigauti i Forksa. Skrenda jo link*

*Atskrides islipa ir istraukia Renee, kol ji neatsibudusi, paguldo prie lektuvo ir atsiseda ant zemes, tingedamas kur nors ja padeti*
Jei begs, liks negyva
*Sumurma ir laukia kokio Volturio, kuris praeis prosali|*

*Aro susimasto. Pririsa Renee prie sviestuvo stulpo , kol ji dar be samones, jisai pazvelgia i savo kambario langa. Ten isvysta Sully. Isoka i ji, kabinedamasis i vijoklius, siena. Vosnenukrenta nuo palanges,bet kaip imanydamas kabinasi ir laiko pusiausvyra*

*Atsargiai nutupdo lektuva ir islipes pribega prie kitos lektuvo puses. Atidares dureles, iskelia lili, kuri turbut visa kelia zirze.*
'As pasistengsiu kuo trumpiau..'
*Susiranda savo galios pagalba Aro buvimo vieta ir nubega svetaines link*

*Aro siek tiek susierzines del Sulpicijos, del Volturiu reikalu ir del Marko - iseda i savo automobili. Jo raudona masina isvaziuoja pro Volturiu valdu vartus, tokius aukstus, metalinius ir apaugusius vijokliais. Saule sviecia i masina, taciau per uztamsintus langus Aro odosnemato nei vienas Volteros gyventojas. Aro masina patraukia i Roma*
EDIT:
*Aro apsuko rata, ir gryzo atgal i pili, prisimines, kad vienos Renees negali palikti vampyru pilname name. Ibego i vidu*

*Ideda i bagazine Bellos mama, pats iseda uz vairo. Vel uzsideda akinius nuo saules, uzsidaro visus langus ir pro vartus isvaziuoja i pilna jausmu ir netiketumu - zmoniu pasauly. Kiek galedamas greiciau aplenkineja masinas, pravazineja kelis sviesaforus, kol isvaziuoja is Volteros*

*Aro pescias gryzo is Romos.
Jis buvo siek tiek susierzines,
kad Belos motina paliko viena,
leido jai gryzti i savus namus.
Eina, Aro, spardydamas
akmenius Volturiu kieme. Ir
galvoja, kaip atsiprasyti savo
zmonos uz kvailuma ir pradeti
vel kibti i darba, o ne i merginu
sijonus. ((mirk, Zygi, but thats
the truth.D)) Aro prisimena, kad
si sestadieni vyks susirinkimas,
tad iesko budu prisikrauti energijos
ir pasiruosti akistatai su Volturiais.
Neprisidaryti daugiau gedos.
Parodyti, kaip gerbia savo seima ir
kad siekia ja sustiprinti. Vyrukas
sustoja ties raudonu roziu krumu,
ir viena roze nuskina Sulpiciai, savo
zmonai. Taciau priejes prie duru vis
dar nedrista su ja sneketi ir buti
meiliu. Tad delnu suspaudzia roze,
kuri veliau yra numetama i krumus.
Aro atsidaro storasir dideles medines,
isdroztas ranku darbu duris. Ieina,
ir tik tada supranta, kad visa si laika
buvo ir elgesi kvailai, kad maziau
dirbo ir daugiau vejavaikiskai
zaide kitu jausmais. Pasigirsta Aro
atodusis, gilus, nepaprastas. Jis
eina link vietos, kur laikomos Volturiu
aukos. Dabar jo galvoje - vampyriski
reikalai. Dabar jo akys juodos. Dabar
jis istroskes kraujo. Dabar jis zengs i
rusi, kur susidoros su dar vienu nekaltu
zmogumi. Dabar Aro Volturi galvoje tik
tokios mintys.*

*Isejo is pilies ir pajuto gresminga
kvapa. Tuomet sutrikusiai apsidaire,
nuleido lili prie lektuvo ir ikises
ranka i kisene patikrino ar dezute
vis dar savo vietoje. Jis norejo, kad
tai butu tobula. Jis istrauke ranka is
kisenes, atidare lektuvo dureles ir
patikrino ar nepamirso CD. Galiausiai
Demetri uzdare dureles, pazvelge lili
i akis ir tyliai bet labai rimtai paklause*
'Meile, ar dabar leisi man tau kaika
parodyti? Ruosiau tai is visos sirdies.'
*Zvilgteli pro langeli - truksta degalu,
taciau jo emocijos to neisduoda - juk
dar spes pasipildyti. Jo akys vel gryzta
prie dangiskai melsvos spalvos lili akiu.*

*Demetri linktelejo*
'Zinai.. Kartais nereikia tureti galios matyti auras, kad sugebetum suprasti ka kiti kam nors jaucia'
*Pagaliau jis nuosirdziai nusisypso. Jis letai zengia zingsni, kad atsidurtu ne salia lili, o pries ja ir svelniai atremia ja i lektuva. Tuomet pirstais pasineria i lili garbanas. Akys isdavikiskai nusako jo tolimesnius veiksmus - jos laksto nuo akiu prie lupu ir atgal. Demetri veidas labiau priarteja prie lili veido. Ji taipogi nebesugeba atsispirt. Ju nosys nedrasiai susiliecia, o lupas dar skiria nepilnas centimetras. Demetri uzgniauzia kvapa ir uzsimerkes klausosi kaip lili kvepuoja. Tuomet seka jo atodusis. Jis priliecia kita ranka lili skruosta ir pasuka galva. Dar siek tiek padidina savo troskima pajusti jos lupas ir galu gale sulaukes kol visas kunas suvirpejo is jaudulio, Demetri palenka galva ir szusilieja su lili. Jis pradeda svelniai ja buciuoti, tuomet kiek aistringiau. Jo ranka nuslysta nuo lili skruosto, greitai nuslysta per jos ranka ant liemens ir stipriai priglaudzia ja prie saves. Tuomet ranka, buvusi jos plaukuose jau buna ant lili sprando, o jie buciuojasi taip aistringai tarsi butu paaugliai, o tevai neleistu susitikinet - uzdraustas vaisius visuomet saldesnis. Ju liezuviai, tarsi mazameciai vaikai zaidzia, glamoneja vienas kita ir viso to uztenka vyrui, kad jis nebegaletu tramdyti savo kuno. Demetri kiek sutrinka ir neatplesdamas nuo mylimosios savo lupu, siek tiek atsitraukia kunu. Sio bucinio jam niekada nebus gana, taciau jis jau ima suprast, kad
gali prarasti savikontrole, todel kiek suletines tempa, vel gryzta prie svelnaus bucinio, nuo kurio pradejo ir po kiek laiko letai atitraukia savo lupas. Dar karteli pazvelgia i lili akis, lupas, vel akis...*

Heidi atvinguriavo čia,linguodama klubais ir koketiškai vyptelėjo.
-Ir ką jūs čia darot,balandėliai?
Pasitaisė plaukus ir nužvelgė pirma Lili,po to jos žvilgsnis sustojo ties juo,Demetriu.Heidi nieko nebetarė,tik skvarbiu žvilgsniu žvelgė į Demetri,kad jis nieko negalėjo padaryti,tik spitrijosi į ją.
-Jau grįžote?Galvojau,kad dingote visam laikui.
Su sarkazmo gaidele balse tarė neatitraukdama akių nuo Demetrio.
-Atleiskite,jei ką sutrukdžiau.