Heidi Kambarys

*Demetri sedejo tyliai ten, kur ir buwo. Jis, kupinas susidomejimo, tarsi mazametis klausesi kaip jos pykosi. Jis visiskai nieko nesuprato nes tuo metu rimtai buvo durnas. Kadangi jo atminty zodziai 'myliu lili' buvo uzsale, jis nesuprato ka si Volture cia veike ir ko sukavo. Jai isejus Demetri uzjaucianciai ziurejo i Heidi. Tuomet priejo prie jos, atsiremusios i siena ir svelniai sueme smakra*
'Nesijaudink taip stipriai.. Juk kad ir kas tarp jusu ivyko - po keliu metu pasimirs'
*Bande paguosti Heidi, nesuprasdamas, jog tas ivykis buvo jis pats.*
'Nagi, mazute, atsipalaiduok'
*Jis uzdejo ranka ant Heidi klubo ir pabuciavo ja taip karstai, kaip tik lili yra buciaves. Bebuciuodamas ja, jis letais zingsniais ja nuvede prie jos minkstos lovos ir pargriove Heidi i ja. Tada zaismingai nusisypsojo, uzlipo ant jos ir toliau ja buciavo,*

Ji pasiklausė Demetrio guodžiamų žodžių ir pažvelgė į jį.Jis buvo toks,lyg mažas vabzdys įsipainiojęs į voro tiklą,tik šį kart tas tinklas buvo jos pačios.
Demetriui pradėjus ją bučiuoti ji pasidavė jausmams ir net nepajuto,kaip atsidūrė ant lovos.
-Demetri,ar tu man atleisi?
Aišku,jis nesuprato ką čia ji tauzija.Ji aistringai jį pabučiavo ir tada švelniai stumtelėjo nuo savęs.
-Aš negaliu,lili gerai sakė,aš paskutinė kalė.
Prikandusi lūpą nuleido galvą žemyn ir galvojo ką čia padarius.Vampyrė šiek tiek pamažino iliuzojos galią,nes norėjo pažiūrėti kaip Demetris elgsis dabar.

*Atstumtas Demetri atsigule sonu salia Heidi*
'Pamirsk ta lili, meile'
*Jis nusisypso. Tada iliuzija kiek atsileido ir jis pajuto, jog vel gali blaiviai mastyti. Deja kunas jo dar neklause ir jis negalejo nei atsistot, nei kazka pasakyt. Jis sugebejo tik nezymiai susiraukt ir jo aura pasikeite, taciau daugiau nieko ipatingo. Demetri jautesi labai nesavai*

Heidi stebėjo Demetrį,jo judesius,veido išraiškas...Norėjo visai baigti iliuziją,bet juk ji Heidi,ji padarys viską kai ko nors įsinori,taigi...
-Tu teisus,mielasis.
Šypteli.
-Pamiršiu tą merginą.
Nebetarė jos vardo,nes nenorėjo sukelti Demetriui kokių nors bereikalingų minčių apie ją,kadangi iliuzija buvo,tačiau ji veikė ne visu pajėgumu.
,,Heidi tu tai padarei,kad atgaivintum jo senus jausmus tau,taigi reiškias jam patiko senoji Heidi,tokia koketiška,lengvabūdiška,bei šalta.Pirmyn,būk tokia.,,
Balsas viduje jai tai priminė.Taip toli nuėjus kelio atgal nebebuvo,taigi jei tai buvo paskutinės dienos Volturių šeimoje,Heidi reikia jas išnaudoti iki galo,prasmingai,su savo mylimu Demetriu.
Heidi šyptelėjo ir perbraukė jam pirštu per krūtinę.
-Žinai,tu man visada labai patikai.

*Demetri, nenoredamas to, sypsojosi. Jis jautesi
taip, lyg visas jo kunas butu nutirpes, lyg su juo
zaistu, kaip su gyva marionete. Jis visai negalejo
pats judeti - ji valde iliuzija, o didziausia kancia
buvo tai, jog jis viska suvoke ir sugebejo mastyti,
o elgesi priesingai savo isitikinimams. Demetri
pakele ranka ir svelniai pagloste Heidi skruosta*
'As myliu tave'
*Jis giliai pirma kart gyvenime jautesi taip suknistai.
Pirma kart gyvenime Demetri pasijuto paskutiniu
sunsnukiu ir pirma kart pajuto, jog norisi pravirkt.
Jis nesugebejo nustot galvoti apie lili, nenustojo
bijot susitikti ir dar labiau ja iskaudinti pries savo
valia. Labiausiai jis bijojo, jog ji perskaitys jo aura
ir pamatys koks jis sugniuzdytas, silpnas, beginklis.
Jis pajuto, kad jo kunas vel pajudejo - jo ranka letai
nusileido iki Heidi klubu, o akys slapciom nuziurinejo
jos kojas, kurias denge tik trumpas juodas sijonas.
'Ak, koks as beviltiskas' - pagalvojo ir pajuto kaip
vel ziuri i Heidi akis. Jis vel ima saldziai ja buciuoti*

Ji matė,kad kažkas Demetriui negerai.Žinoma,buvo kvaila klaust kas jam,nes tai ir taip aisku,bet vis dėl to ji neatsilaikė.
-Kas tau Demi,atrodai kažkoks...-ieškojo tinkamų žodžių..-kažkoks keistas.
Pažiūrėjo į jį ir prislinkusi arčiau apkabino jį.
-Žinau,kad tu manęs nekęsi...
Tyliai sušnabždėjo,kad jis neišgirstų.
Heidi dabar buvo aklavietėje.Ji tikriausiai pirmą kart nebežinojo kaip elgtis,ką daryt..
Vampyrės akys sužibo ir ji įsisiurbė jam į lūpas labai karštai.

*Aro izenge i kambari, isiverze
nepatuksenes i duris, nepaklauses
ar gali uzeiti. Jis zinojo,kas viduje,
ir gerai zinojo, jau iejes, ka veikia.
Aro priejo prie Heidi ir griebes uz
alkunes, tciau atsargiai, ne grubiai,
pakele ja virsun, kad ji istiesta nugara
ziuretu tiesiai i Aro ir prabiltu*
"Lili nori iseiti is Volteros. Manau,
aisku tau ir del ko ji to nori ir del ko
as cia. Laukiu tavo pasiaiskinimo,
Heidi. Si kart nenuvilk manes, tikiuosi
rasi atitinkama pasiaiskinima"
*Stovi suneres rankas, trepsedamas
viena koja ir primerkes juodas akis*

Heidi ipšpūtė akis kai į kambarį įsiveržė Aro.Ji pažvelgė jam į akis.Nežinojo,ką atsakyti,nes tokiai situacijai kol kas nebuvo pasiruošusi.
-Aro,ar aš tave kada nuvyliau?
Atsakiusi pažvelgė žemyn,tada vėl pakėlė galvą.
-Kaip suprantu,ji jau tau spėjo pasiskųsti.Aro,atleisk,jei aš kažką netaip padariau,tačiau juk pažįsti mane,aš niekada tau nepakenkčiau,taigi šioje situacijoje tu manau ne prie ko.Leisk man viską išspręsti.
Atsidususi prisivertė pažvelgti į jį.

*Aro isiverzus ir Heidi staigiai nustojus
ji buciuot, Demetri susirauke ir atsistojo*
'Krc.. Raminkis biski..'
*Jis nesikuklindamas piktai kreipesi i Aro*
'Ta LILI pasaulio centras ar kaip?'
*Pasaipiai pabreze lili varda ir apskritai
visa fraze skambejo be galo ironiskai.*
'Ir is vis.. ko jus visi Heidi puolat? Ka ji
jums blogo padare? Ar mudu negalime
ramiai kartu su ja gyventi? As myliu ja'
*Iliuzija nepatenkintai kalbejo jo lupomis,
o tikrasis Demetri eme pykint nuo tu zodziu.
Gaila, jog kitu zodzius jis girdejo tik kaip
aida - nesuprantamai. Tas garsas ji vargino.*

Heidi stovėjo apšalusi vidury kambario.Vienoje pusėje buvo nežinia ką žadantis Aro,kitoje toks žavus,ir toks tolimas Demetris.
-Demi,raminkis.Šššš...
Priėjusi prie jo švelniai paėmusi už pečių pasodino ir pridėjo jam pirštą prie lūpų,tada vėl atsisuko į Aro.
-Aro,suprask,neturėjo viskas tokia linkme pasisukti.Duok man laiko ir aš....
Heidi nenorėjo to žodžio ištarti,nes dar nežinojo savo tolimesnių veiksmų.
-Ir aš padarysiu,kad nebekiltų tau problemų per mane.
Išspaudė nervingą šypseną.

*Aro susirauke ir atsiduso*
"Jei man nebutum tokia
brangi, kaip sios seimos nare,
as greiciausiai tau pasakyciau
paprasta fraze 'susikrauk daiktus
ir nesdinkis'. Taciau dabar pasakysiu
taip. Tu sita morkiuka paversk i
Demetriju. Tuomet eisi i bausmiu
kambari kur iki sio sestadienio
busi uzdaryta uz grotu, kaip
buvo gedingiausiems Volteros
vampyrams. Sestadieni visi Volturiai
spres, ar tau cia likti ar ne. O
gal tau ivykdyti mirties nuosprendi?
Nebent tu man dabar isedstysi viska,
nuo ko prasidejo ir nuo ko viskas
baigesi. Ir kas cia dedasi"
*Aro iskele pirsta i virsu*
"As nenusiteikestavo apvedziojimams.
Arba tiesa arba imuosi ziauresniu priemoniu.
Tavim vis dar tikiu. Bet jei dabar mane
nuvilsi, pamirsk, kad tave gerbiau. Taip
kad klok."
*Mosikavo palei Heidi nosi pirsut*

Kad ir kaip Heidi norėjo spjaut ant Aro,neklauet jo,ji negalėjo,nes juk jis tai viskas.Jis galima sakyt jos sukūrėjas.
Tai kas jos laukia,visai Heidi nenustebino,juk mirtis,buvo jos planas B,tada pažvelgė į Demetrį ir priklaupusi prie jo
paskutinį kartą aistringai ir nepamirštamai jį pabučiavo.
-Atleisk man.
Sušnabždėjo ir atsistojusi pasitvarkė savo sijonuką.Iškėlusi galvą,bei su bejausme išraiška veide priėjo prie Aro.
-Gerai,Aro,padarysiu kaip liepta.Bet visgi,tai mano gyvenimas,ar ne?O gal nuo to laiko,kai priklausau Volturių šeimai,nuosavo gyvenimo nebeturiu?
Tai nuskambėjo kaip klausimas,tačiau Heidi net nelaukė atsakymo.Užmerkusi akis panaikino iliuziją Demetriui.Ji norėjo pažvelgti į jį,bet nusprendė,kad geriau nereikia,nes jis vis tiek jos nekęs amžiams,o gal dar ne viskas prarasta?
-Taigi,bėda visame kame,kad aš jį myliu.
Pasakė garsiai ir taip užtikrintai,kad niekam nekiltų abejonių.
-Aro,tu mane tokią sukūrei,tokią kuri negali pralaimėti,kuri visada turi pasiekti savo,taigi aš tai ir darau.Ir kodėl kažkokia pašalietė,kaip....
Nutylėjo lili vardą ir tesė savo skausmingą kalbą.
-Kodėl ji turi viską sugriauti.Tai dabar aš kalta,kad taip elgiuosi?O kaip elgiasi ji.Jos iš vis čia neturėtų būti.Aro,jei ji tau svarbesnė,prašau,gali net nelaukti šeštadienio,aš išeisiu dabar.Man tada nebėra reikalo čia būti,bet atmink,po vienu stogu su tokiu padaru aš nebūsiu.
Būtų galėjusi pravirkti,būtų tuč tuojau pradėjus raudoti,tačiau ji to negalėjo,tad Heidi kumščiai vis gniaužėsi ir gniaužėsi,lūpos,kojos drebėjo.Ji laukė Aro žodžio.

*Aro nustebo isgirdes tokia jos
kalba. Mane,vienintelis sneka
taip,lyg seima ir asmeninis gyvenimas
neturi buti vienas ir tas pats,
kad vienintelis jis iesko laimes
visame kame kad ir kokia kaina
tai butu. Aro prasiziojo*
"Musu tikslas buvo padaryti jus
nenugalimais kovotojais, seimos
pasididziavimu. Uz sio namo duru
bejausmiais apdarais, o cia viduje
tobulais ir mylinciais seimos nariais.
Tikslas - niekada nepasiduoti ir kovoti
vieni uz kitus. Taip, tu tai visus metus
vykdei, su tavimi as problemu neturejau
niekada! Taciau... Volturiu taisykles
neleidzia,Heidi... Jos neleidzia naudoti
savo galios pries kita Volturi. NEt jei
nuo to priklausytu tavo maza sirdute,
tavo isrinktasis... Juk supranti, kad per
dideli jausmai viska gali sugriauti, ar ne?
O jei Demetrijus tave taip karstai myletu,
kaip tu ji - tau nebutu reikeje uz ka nekesti
Lili. Paziurek viska is jos puses. Ji kencia
nemaziau. Juk ji irgi yra ta, kuri myli si
vaikinuka. Taip karstai, kaip ir tu. Tad
kodel suprasdama tai, ka ji isgyvena, ja
kankini? Kodel negalite susitaikyti, vardan
sitiek zmoniu, kuriuos dabar viliate, kurie
sukasi nuo jusu. Kodel negalite tiesiog
sutarti, ir palikti ta Demetriju ramybeje? Arba
leisti pasirinkti? Juk jei myli, tu tenori matyti
antraja puse laiminga, o jei tai ne meile,
tu nori to sau kaip zaisliuko. Uztenka!
As noriu seimos, o ne bandos mergiociu
isisvaigusiu ta pati vampyra. Juk... Tik
stiprus lieka ir kovoja iki galo. Ir as tvirtai
galiu pasakyti, kad esi stipri. Tad paklausyk
manes. Lauk sestadienio neiseidama is sios
pilies. Tai isakymas. Sestadieni, net jei
ir nesusirinks visi Volturiai, tuomet as pats
spresiu tavo, Lili ir Demetrijaus likimus Volteroje.
Lili nori pasiduoti ir iseiti is Volteros, taciau
pagal musu taisykles neismestas negali
nusikrauti Volturio nastos. Tad jus visi trys
busit siek tiek teisiami. Ir noriu pasakyti, kad
as kol kas matau viena kaltininka. Ir bijau,
kad tai jusu abieju pykciu objektas"
*Aro po ilgos kalbos prieina prie Demetrijaus
ir jam trenkia per veida. Kol tasmazai kiek
i Volturi reaguoja, Aro bedzia jam i aki*
"Na, sitam dar reiks laiko atsigauti"
*Sukikena*

Heidi išklausė Aro kalbos.Jis tik vienas mokėjo taip pasakyti,kad net nebeturi ką pridurti.
Vampyrė tik linktelėjo ir priėjusi prie sienos susmuko prie jos.
-Tebunie taip kaip tu sakai...Man meilė aptemdė protą...
Sumurmėjo kažką ir susiėmusi rankomis galvą suurzgė iš nevilties,pykčio ir iš begalės kitų jausmų,kurie plėšė ją iš vidaus.

*Nuramintas Heidi, jis sedejo ir
klausesi aidanciu balsu. Staiga
garsas isryskejo ir jis pajuto, kad
gali pasukti galva i Aro. Jis stebejo
tyliai juodu, kai galu gale buvo
uzpultas Aro. Demetri susirauke
ir susieme uz akies. Papurte galva.*
'Ei, pala.. Kuo as tau nusikaltau?'
*Jis pajuto, kad vel sugeba valdyti
savo balsa, kuna. Nustebusiai
pazvelge i Heidi, tada vel i Aro.*
'Ar as kaltas, kad anksciau jai
manes nereikejo, o kai pamate kad
nebededu i ja vilciu - uzsigeide?'
*Rodo i Heidi pirstu dar pats
nesigaudydamas jausmuose.*
'Saunu!'
*Staigiai atsistoja ir nuleidzia ranka*
'Meskit mane. As jumis nei vienu
nebegaliu pasitiketi.'
*Pavarto akis ir papurto galva*
'Cia greiciau jau cirkas, o ne seima'
*Dar be emociju akyse pazvelgia i
Heidi ir iseina trenkdamas durimis.
Po poros sekundziu vel praveria jas*
'Beje, MEILE, pasirinkai puiku laika..'
*Vel taip pat dramatiskai isbega*

*Aro garsiai nusijuokia ir pasiziuri i Heidi*
Ko tu vargsa skaudinai? Diev, gi jei tave taip mylejo jo nevertinai, o dabar?
*Kvatodamas iseina is kambario*

Piktai dėbteli į Aro jam išeinant.
-Taip,.visi kaltinkit mane,visi nekęskit manęs,juk visada čia buvau kaip šuniui penkta koja,bet nepergyvenkit,aš ilgai nebegyvensiu.
Isteriškai nusikvatoja ir atsisėdusi ant lovos krašto bejausmiu,nieko nesakančiu žvilgsniu užsižiūri sau priešais,laukdama nežinia ko.

*isejes is savo kambario Alec suprato is kur sklido pykciai,tai buvo Heidi kambarys,atsargiai praveres duris jis atsireme i duru rema*
-Labas.
*tyliai pasisveikino jis nuziuredamas neaiskiai atrodancia Heidi.puikiai girdejes paskutiniuosius Heidi zodzius jis driso papriestarauti*
-puikiai zinai,kad neesi cia kaip suniui penkta koja,esi lyg ir maisto saltinis mums..
*bande paguosti ja ir kaip nors pataisyti situacija,visdelto Alec kad ir kaip jautesi palauztas jis stengesi ishlaikyti,ta vieninga ir tvirta seima.jis sunkiai atsiduso,nuleido akis.*
-viskas juk gerai Heidi..
*vaikiskai ir naiviai pasake jis*

*Isokes pro langa ikvepe giliai giliai
pasiruoses staugti is visos gerkles,
taciau pamate Alec ir iskvepe.*
'O.. Alec... Tau.. Viskas gerai?'
*Paziurejo i Alec, tada i Heidi, itariai,
tarsi ji butu monstras, kuris visiems
is eiles uzleidinetu iliuzijas. Demetri
atsikrenkste ir atsireme i palange.
Tvardydamas itampa, nuleido akis*
'Kazkas nutiko? Ka cia veiki?'
*Jis dar karteli atsikrenkste ir si kart
pakele akis i Alec.*

-Demetri
*linktelejo jis syppeledamas.*
-man viskas gerai..
*sumelavo jsi nenoredamas ilgai ir nuobodziai dikutuoti temomis apie sudauzytas sirdis ir nevykusias meiles sia liga seimoje virgo beveik visi,taigi Alec kuo itikinamiau nusisypsojo*
-viskas gerai.
*pakartojo jis vangiai zvilkteledamas i vis dar tyliai sedincia Heidi,nezinodamas del ko kilo barnis jis pergyveno del merginos.*
-na lyg ir nieko neatsitiko,ishgirdau barnius ir nusprendziau pasidometi kas tasitiko,tai tikriausiai tureciau paklausti taves kas buvo..
*sypsena dingo jis pasidare rimtas,Demetrio akys isdave sielvarta,nors jis ir buvo patyres vilkas mokantis puikiai uzsislepti akys ji isdave*

*Nuleido akis i zeme, tada vel pakele i Alec.*
'Ech, Alec, tai ilga istorija. Turbut suprasi per
susirinkima sivakar. Tiesiog Volturiu seima
vis labiau ir labiau irsta. Pilna isdavysciu.
Volturiai ne tik vieni kitus isduoda, taciau'
*Dirsteli i Heidi. Vel atsisuka i Alec, savo
kalboje nepadarydamas net trumpos pauzes*
'.. ir patys buna priversti isduoti save..'
*Jo lupos akimirksniui susispaudzia. Demetri
is paskutiniuju laikos, taciau dabar jauciasi
lyg sirdis butu isplesta, lyg vietoj jos egzistuotu
vien tik tuscia ertme. Jis pasitrina Aro durta aki.*
'Ateisi, juk i susirinkima, tiesa?'
*Gan naturaliai nusisypso ir po keliu akimirku
priejes prie Alec, apsikabina ji ir atsidusta.*
'Ech.. Pasiilgau taves, maziau'
*Taip Demetri ir Felix visada ji vadindavo. Si
kart Demetri tikrai nuosirdiai issisiepia. Jis
pavelia jam plaukus ir vogciomis dar kart zvilgteli
i Heidi. Sypsena nejuciomis vel dingsta.*

*Alec puikiai suprato visa situacija ir apie ka kalba Demetri aisku kelios smulkmenos apie isdavyste jam buvo neaiskios,bet suprasdamas,kad tai skaudi tema jis nusprende palaukti tinkamesnio momenti,tad tiesiog suprantingai syptelejo*
-suprantu.pats ne karta apie tai galvojau..
*pridure jis prie linktelejimo galva,pakeles akis i Demetri jis tyre ji zvilgsniu. tiek laiko praejo nuo tu dienu kaip jie nerupestingai krete vienas kitam pokstus,Alec uzpludo tas nostalgiskas jausmas prisiminus senus gerus laikus. jis dar karta nuzvelge Heidi,syptelejo ir vel pakele akis i Demetri*
-aisku busiu.kur as desiuos. manau ir taip esu kelis praleides del nebuvimo Volteroje,tai manes laukia daug nauju ziniu.
*naujos zinios ji gazdino,bet visdelto jis tikejosi geriausio,Demetriui apkabinus ji jis patapsnojo jam per nugara*
-jo,man irgi truko Taves.
*nuosirdziai prisipazino jis*
-truksta tu ilgu vakaru kai kretem pokstus ir tiesiog laimingai kalbedavomes..
*nostalgiskai primine Alec*

*Jis prisimine kaip jie lakstydavo po namus,
gaudydami vienas kita ir karta sudauze itin
sena Aro vaza, kuria jis po to jiems liepe
suklijuot. Kaip jie tada visa para tupejo su
begale porceliano sukiu ir karstais klijais.
Demetri tai prisimines paprastai nusijuokdavo.
Dabar jis tik kukliai syptelejo. Jis vel atsiduso.*
'Atsimeti ta Aro vaza? Idomu kur dabar Felix..'
*Demetri uzpludo prisiminimai. Tada viskas
buvo gerai. Tada Volturiai buvo tvirta seima.*

*Alec kiek prisimerkes "narse" prisiminimuose kol galiausiai rado ta kurio reikia,jis nuosirdziai nusijuoke*
-o taip! prisimenu,ilgai prie jos sedejome ta diena ...
*po keliu sekundziu pridure*
-ir nakti..
*vel nusijuokes liko sypsotis,tokia prisiminimai laike ji seimoje ir verte sypsotis ir tiketi*
-kiek zinau tai Felix keliauja. kazko iesko. jokiu ziniu is jo ..
*Alec pasijuto nekaip suvokdamas,kad jis nieko apie Felix nezino,sypsena dingo,jis nejuciom susiguze*

*Alec nuosirdumas ji nuramino
ir priverte vel tiketi svajonemis*
'Jis grys. As tikiu.'
*Viltingai, taciau neliudnai tare*
'As tikiu, kad Volturiai vel bus
normali ir labai tvirta seima. Visi kartu.'
*Demetri linktelejo ir nusisypsojo.
Jis nusisypsojo ir sau, ir Alec, ir
Heidi, nors atleisti jai uz sudauzyta
svajone nesugebejo. Jis ikvepe
pilna krutine drasos ir gyvybes*
'Tie laikai sugrys, Alec. Mes visi
tryse vel busim sios pilies vaikai.
Vel visus erzinsim savo pokstais
ir ven busim vadinami vaikstanciomis
nelaimemis. As neprarandu vilties.'
*Jis vis entuziastingiau kalbejo. Netrukus
kambarys prisipilde geru emociju. Demetri
sugebejo atsitiesti ir tai padare itin greit.*