Oro uostas

*Užrakina automobilį ir įeina į pastatą. Nuperka du bilietus į Kiniją ir lieka dar penkios minutės iki skrydžio. Duoda Merei pasą, jos praeina pro visus patikrinimo postus ir pagaliau išskrenda*
((tingiu dialogus rašyt...))

-Vaje vaje kaip vėluojame...-dejavo Elija melsdamasi, kad lėktuvas irgi vėluoja.
-Eime greičiau, Emily,-paragino ji ir liūdnokai nusišypsojusi nuskubėjo ketvirtų vartų link.

*Tyliai ėjo paskui Elija*

Priėjusi prie švieslentės Elija pažvelgė į išvykimo datą.
-Atidėta... Ačiū Dievui...-atsiduso ji ir pažvelgė į laikrodį.
-Dar 15 minučių ir jau suleis į lėktuvą,-sumurmėjo tada pasisuko į Emily.
-Ar labai blogai?-rūpestingai paklausė.

"Kas?"
*pakelia galvą ir šypteli*

-Tai dėl ko esi tokia susikrimtusi,-liūdnai šypteli.

"Ne. Viskas gerai. Tiesiog man reikia apie tai kas buvo nebegalvoti"
*šypteli*
"O tu man padėsi"
*nusišypso ir įsikimba jai į parankę*

Šypteli ir mąstydama apie Emily užsimerkusi prisėda ant suoliuko.
-Žinai, jeigu aš galvočiau apie tai kas buvau seniau, ko gero išprotėčiau,-liūdnai nusikvatojo ji ir atsimerkusi vėl pažvelgė į laikrodį.

"Aš galvojau, apie tuos laikus kai buvau Volturė..."
*nesmagiai šypteli*
"Ar dar ilgai reikės laukti?"

-Penkios minutės,-atsako žvilgtelėjusi į laikrodį.
-Ar ilgiesi tų laikų kai buvai Volturi?-paklausė įdėmiai žvelgdama į Emily akis.

"Tiesą sakant, taip"
*pakelia akis ir žiūri į lubas*
"Bet nemanau, kad norėčiau vėl ten grįžti"
*šypteli ir nuleidusi galvą pasižiūri į Elija*
"Dabar jūs esate mano šeima. Negalėčiau jūsų visų palikti"

Šypteli Emily ir tvirtai apkabina tada pažvelgia į laikrodį.
-Jau met...-nepabaigia sakinio ji nes iš kažin kur išdygo Serena.
-Kas atsitiko?-paklausė nustebusi.

*Sutrikusi pasižiūri į Serena, o tada į Elija*
"Na, nežinau..."

"O kas atsitiko?"
*pasižiūri į Serena*

Pažiūri į laikrodį ir sudejuoja.
-Paliksiu jus viena,-tarė tada pasisuko į Emily,-Einu pakeisiu bilietus į kitą skrydį, nes į šį jau pavėluosime.
Apsisukusi susigūžė ir nusliūkino link kasos.

"Aš neatkalbinėsiu tavęs, Serena. Jei tau patinka tokios šeimos kur tau įsakinėja, kur vadovų nuomonės ir nuotaikos, keičiasi kas minute..."
*atsidūsta*
"Aro nežino iš vis ką reiškia žodis šeima..."
*pasižiūri į Serena*
"Neskubėk taip su Volturiais. Jei nori aš galiu papasakoti, kokie jie yra, kokie gali būti..."
*liūdnai pasižiūri į nueinančia Elija*

"Žinojai, kad tarp mūsų su Aro, kažkada kažkas buvo?"
*pasižiūri į ją*

Pakeitusi bilietus į kitą laiką žvilgtelėja į laikrodį.
-Išskris tik 16h...-sumurma ir pažvelgus iį besišnekančias vampyres nueina į kitą oro uosto galą.
Ten atsisėda ant vienintelio laisvo suoliuko ir nusukusi žvilgsnį nuo Serenos su Emily, pasiremia rankomis galvą.

"Nenoriu nustatinėti tave prieš Aro ar kažką panašaus..."
*sumurma*
"Bet jis ne vieną syki sakė, kad jis mane myli. Aš galvojau, kad jo žmona mirusi. Ne vieną syki prašiau, kad jis man apie ją papasakotų, bet jis nieko nepasakodavo apie ją. Paskui Sulpicia sugrįžo, o tuo momentu, manęs nebuvo. Buvau išvykusi savaitei... Kai grįžau, Aro jau buvo pasikeites. Staigiai dingo visa jo 'meilė'..."
*parodo ore kabutes*
"O Sulpicia sužinojusi, kad kol jos nebuvo Aro draugavo su manimi, labai supyko... ir pradėjo man keršyti..."