Kelias,grioviai,tiltelis.

'Erica! Eva!'
*Aurora garsiai sušuko ir pribėgusi abi apkabino.*

Aurora
*šypteli ir taip pat apkabina ją*
Ką čia darai?

'Sumaniau pasivaikščioti, beje žinau kur Kite.'
*Pergalingai šyptelėjo*

*kiek sunerimusi pažvelgia į Aurorą*
Manai, kad Eva gali su ja susitikti?

'Taip gali, negi manai kad aš ją paliksiu vieną.
Beje ji su Marku. Jis neleis kad kažkas atsitiktų.'
*Aurora mirktelėjo Ericai*
'Nebent Eva to nenori'

*įtikinta linkteli ir atsistoja*
Eva, tai kaip? Nori susitikt su Kite?

"Noriu."
*Nusvito Eva.*

*atsisuka į Aurorą*
Kur Kitė su Marku dabar?

((tarkim, kad pasakei, tingiu laukt ;D))
Eva, Aurora, eime į parką.
*padeda Evai atsistoti ir nueina visos parko ink*

*Pasistato automobilį kiek tolėliau ir pėstute patraukia namo*

Tik išsukusi iš kiemo Belinda jau gailėjosi, kad apskritai atsikėlė. Oras kaip visuomet ją varė iš proto. Šalti lietaus lašai šokinėjo lyg pašėlę, rodos spėcialiai erzino Belinda. Mergina žingsniavo permirkusia gatve, kuri buvo tuščia ir nykį.

*Važiuoja keliu ir su Edwardu ir klausia*

"Taigi, Edvinai, papasakok man daugiau apie visą. tą.. na, žinai, apie tai, kas tu esi. Ar tai labai pavojinga mano mergaitei?"

*Mandagiai primina*
Aš Edwardas, pone.
*Tada ramiai ir užtikrintai atsako*
Aš niekada negalėčiau nuskriausti Bellos, pone. Ji yra man labai brangi, ir aš labai grauščiausi jeigu jai kas nors atsitiktų, būdama su manimi Bella iš vieno pusės yra saugesnė, iš kitos jai truputį gresia pavojus.
*Baigęs kalbą atsisuka į Charlie*

*Čarliui nepatiko paskutiniai žodžiai*

"Kaip suprasti, truputį gresia pavojus?"

*Veidas pasidarė kaip iškaltas iš akmens*
Jūs klausete, kas aš esu iš tikrujų. Mano egzestencija yra pavojinga, bet aš moku save suvaldyti, pone.

((Tuoj Charliui sirdies smugi ivarysiu xD ))

"Na, turiu tau blogų naujienų, vaikine. aš tai jau savęs suvaldyt kartais nebesugebu"

*jis prisiminė visus tuos kartus, kai užplūsdavo instinktyvus pyktis, krūtinę užliedavo karštis ir po delnais tarsi pradėdavo virti kraujas.*

"Gerai, paklausiu kitaip. Blusius. Nuskriaustum mano šunį, jei.. pasijustum labai alkanas?"

*Metęs akį į Edwardą ir toliau žiūrėjo į kelią*

*Edwardą kažkiek sukretė Charlie prisiminimai, bet veidas nieko neišdavė*
Pone, aš nieko nepadaryčiau Blusiui. Nes tai namini gyvūnas, kuris kažkam priklauso.

Aš laisvai susivaldyčiau.
*Pridūrė*

"Žiūrėk man"

*Griežtai pasakė, bet nors ir nekeitė veido išraiškos, šiek tiek atsipalaidavo*

"Edvinai, o jūs nenorit palaukt.. na, su tomis vestuvėmis? Kol abu paaugsit, surimtėsit... Susitvarkysit gyvenimus."

*Lūpų kampučiai nežymiai sutrukčiojo, nuo minties apie surimtėjima*
Mes esam pilnai atsakingi už šituos veiksumus, ir žinom jų pasekmes. Mes labai rimtai į visą tai žiūrim.
*Jau rimtu ir įtikinančiu balsu pasako.*

"Bet negi numirsit, jei skubėsit? Žinoma, kad ne.. juk galima palaukt, kol abu bent mokyklą baigsit.. Niekas nesvyla. Be to - susilaikymas - gerai."

*Švelniai atsako*
Mes turėsim begalią laiko viskam.

"Gerai jau gerai. tuokitės. bet prieš tai turėsit man kai ką pabandyti..."

*Jis pamojavo pirštu, galvodamas, kaip susisiekt su Lili*

"Turėsit išklausyt gerą seksopatologijos pamoką. Gerai įsidėmėk, Edvinai, jei jau mano mergaitė pakankamai subrendusi tekėti, dar nereiškia, jog aš pakankamai subrendęs tapti seneliu!!!"

((Edwardai.... xD))

*Atsidūsta*
Gerai, sere.

"Ir dar aš ką nors pabandysiu padaryti dėl to jūsų vampyriškumo... Šiek tiek panaršiau internete. Man atrodo - tai išgydoma"