Svetainė

((S, gali but rami del acc, Alice persigalvojo ir nebedave leidimo tave zudyti. As jau kaika sugalvojau, bet cia mane pati uzmustu..))

-NU TAIP.
Kiek ne taip rėkenčiai pasakė, kad vaiko verkenčio galva nesusprogtų. O jau užknistas jos staugimo pasiemė pagalvėlę ir tvojotvojotvojo, poto taip ja dusino, bet suprates, kad beviltiška, ėmė prunkštauti.

-Neblogai.
Nee ne ne ne čia jis turėjo išeiti pakelta galva, nes ji pirma pradėjo, atsisukęs į Fibę gūžtelėjo pečiais.
-Gražus šuniukaitis.
Parodė į Arielę ir apsisukęs strykinėdamas išvarė paskui Sereną.

*Ant mamos ranku nusiramina*

Įlekia paskui ir dar suspėje treptelt kojele.
-Dieve tu išprotėjaiii.
Suvapalioja.

Pavarto akis ir giliai įkvepė klestelėjo šalia žiūrėdamas tiesiai ir sedėdamas kaip išprotėjęs, belieka prispausti kelius prie savęs ir pradėti linguoti.
-Gerai..
Pasakė galvodamas kad tai labai fainas žodis užmegsti pokalbį.
-Atsiprašau už tai kad tave apstaugiau.

-Būtent, kad nemanau. Tai nėra lengva, ne taip kaip tau tieisog imti ir pasakyti.
Trumpam nusisuko ir tyliai atsiduso, atsisukęs gūžtelėjo pečiais.
-SU kuo kalbėjaisi prie ežero?

-O tu manai, kad darau pačią didžiausia gyvenime klaidą?
Jis klausiamai linktelėjo.
-A.

-Tieisog..
Įdėmiai žvilgtelėjo.
-Na ir kas, už tat gyventi buvo verta.
Lengvabūdiškai gūžtelėjo pečiais.

-Tai manai jie paliks tave ramybėje kai ramiai sau lukuriuosiu Volteroje, rūoinsiuos tik savimi, padlaižiausiu Aro ir pamiršiu, kad tu egzistavai? Kaip dramatiška.
Papurtė galvą.
-Tai gelbėkis, bet nesakyk, kad aš turiu grįžti į Volterą.

-Tikriausiai apsmasčiau tai šimtą tūkstančių kartų, kol parašiau visa knyga apie tai, kad jei liksiu nužudis ir mane.
Ilga pauzė.
-Bet būtų gerai mirti pirmam.
Linktelėjo.

-Ką gali žinoti kaip bus su teisniu prieš pabaigą.
Jis atsiremė į sofos atlošą ir lengviau atsiduso.
-Nurimmmk.

-O gal padarom šitaip.
Pamaskatavo rankomis ore.
-Išžudykim juos visus ir tada tikrai laimingai ir ilgai gyvensime.
Gūžtelėjo pečiais apmastydamas šitus savo žodžius.