Port Angeles parkas salia namu alejos

"Ten manęs niekas nelaukia" *Užsidengia veidą delnais*
"Ar gali atsakyti į vieną mano klausimą?"

"Aisku, kad galiu..." *keistai sypteli*
"Klausk"

"Kodėl tu taip supykai?" *Emily pasižiurėjo į jį* "Nemanai, kad aš tada turėjau supykt?"

"Nezinau. Jei zinociau..." *surimteja*
"Gal del to, kad pamaniau, jog neatleisi, jog galvoji, kad as kazka dariau su Aurora kas galetu tave iskaudinti...Ir dar ta Natalie..." *paziurejo i ja*

"Bet jūs ten buvot...dviese...vieni..." *prisiminus tą akimirką Emily susigūžė* "Natalie aš labai myliu...tu net neisivaizduoji kaip man buvo boga kai jūs kovetės...du man mylimi žmonės...ir nei vienas nenori pasiduot...." *Emily apsikabino savo kojas ir stengėsi viską užmiršti*

"Kas kad buvom vieni? Tai nori pasakyti, kad jau mes buvom kartu, tai negalejau tureti pazystamu, draugu?!"
*susierzina*
"Jei butum leidusi viska paaiskinti, gal butu buve kitaip"
*dar labiau susierzina*
"Ir tu visai manes nemylejai, o del Nat, gal ji gera drauge, bet man ji ne velnio nepatinka, atleisk..."
*atsidusta*

"Neatrodė, kad jūs buvot tik pažystami ar draugai" *atkirto ji*
"Tu visiškai nieko nesupranti..." *atsistoja ir eina takeliu*

"Kaip galiu suprasti, jei nepaaiskini...Be to, tu taip pat nenori suprasti manes" *atsiseda ant suoliuko*

*Sustojo ir pasisuko į Aro*"Aš dėl savo jausmų tau ilgai dvejojau, aš stengiausi suprasti, koks tu, man nepatiko tai ką tau jaučiu. Kai Alec pasakė, kad tu esi mergišius, man buvo labai sunku. Tu esi pirmas vyras, kuriam jaučiu tokius stiprius jausmus, todėl man buvo labai skaudu tave matyti su kita" *Emily žiūrėjo į žemę*

"Buvau mergisius is neturejimo ka veikti" *juokes*
"Taciau dabar kai radau tave...nu ka zinau, tiesiog...myliu tave, tikiuosi, kai isvaziuosiu, man iseis pamirsti tave...nes kitaip bus tas pats kas su mano zmona..."

"Pasakyk kas buvo tavo žmonai..." *tyliai paprašė*

"Negaliu gryzti i praeiti. Geriau jau mirsiu nei prisiminsiu TAI"

"Jei...aš griščiau..į Voltera...tu pasiliktum su manimi?" *tyliai paklausė*

"Tu nenori buti su manimi...Negaleciau grizti. Butu nuobodu vienam..."

"Aš noriu, kad tu būtum su manimi" *nedrasiai eina link jo*

"Po viso TO?" *juokiasi*

"Jūs likot gyvi...tas svarbiausia" *likus keliems žingsniams sustoja*

*pakelia antaky nezinodamas ka Emily ruosiasi daryti ar sakyti toliau*

*Emily atsidūsta* "Ar pasiliksi?"

"Man neidomu bus vienam" *nuleidzia galva, isikisa rankas i kisenes ir spardo viena koja akmenuka*

"Tai tu nenori būti su manimi?" *sutrikusi paklausia*

"Tam priestarautu Nat...Ji sake, kad as nevertas taves. O jei as tikrai nevertas tokios kaip tu?!"

"Man nesvarbu ką sako kiti..." *liūdnai šypteli* "Nat tada buvo supykusi, ji viska supras..."

*Aro nebezino ka atsakyti*
"Tikrai?!"
*Prieina, apkabina ir tada pabuciuoja...*

*Nusijuokia ir stipriai apkabina*
"Eime kur nors?"