Corin Kambarys

(ateina, pasizvalgo)
-Man reikes kada nors ji pasikeisti
(galvoja ir nusijuokia)

(iseina)

(ateina ir atsigulusi ant lovos pradeda skaityti knyga)

Įsiveržia vidun.
-Sveika uoga.
Plačiai išsišiepia.

-Ramiau su zodziais berniuk
(pazvelgia i ji)
-Nuskambeja beja kaip nuoga ir dar ko cia atejai? Noriu mano dar vienos lelytes ?

-Jeigu jau taip nori galiu duoti
(iesko leles ir pamato po lova sena lele)
-Imk ir degink ja
(tada paima ji ir ismeta pro duirs)
-Veliau pakalbesim meskiuk
(nesamoningai pasako ir sugrizta skaityti knygos)

(pervercia kita puslapy)

Vis dar nesupratęs, kas įvyko Santiago užrinka.
'-Tu maža...'
Kiek pasvarsto ar verta pyktis.
'-...pabaisa.'
Atidaręs duris meta į Drew lėlę ir nusisukęs demonstratyviai nueina.

-Zuiki, tau nepatiko lele ? Juk ji tokia garzi kaip tik tau i poras
(nusijuokia)
(tada atsistoja ir iseina)

(ateina ir atsigula)

(kiek laiko pagulejusi iseina)

*ateina ir atsigula*

Praėjusi klaidžius koridorius, kurie Corinai pažįstami iki skausmo, ji atsidūrė priešais savo kambario duris. Pravėrusi jas, įžengė į gan šviesią patalpą, kuri kiek nesiderino su tamsiomis pilies sienomis, tačiau tik čia vampyrė galėjo pamiršti savo kilmingą prigimtį ir tiesiog pabūti savimi. Galų gale, prisiminti žmogiškus laikus, nors tiesą sakant nėra ką prisiminti. Uždariusi duris paskui save, iškart atsikratė bjauraus apsiausto. Jeigu būtų jos valia, uždraustų šį klaikų apdarą. Prisėdusi ant kėdės priešais veidrodį, pažvelgė į atvaizdą jame. Marmurinė, kone peršviečiama it plėvelė oda, raudonos, skvarbaus žvilgsnio akys ir dailus veidelis. Tačiau net būdama vampyre, Corin nelaikė savęs itin gražia, nuolat turėdavo savikritiškų priekaištų sau. Pasiėmusi šepetį, ėmė švelniai juo braukti per aksomo švelnumo plaukus, kurie tiesiog spindėjo. Žinojo, jog toks dykaduoniavimas galbūt suerzins aukštesniuosius Volturius, tačiau šiuo metu ji nenorėjo atlikinėti mirties bausmių ar dalyvauti eiliniame šeimos susirinkime. Šiuo metu ji norėjo skirti nors minutėlę sau. Tvarkingai susišukavusi plaukus, užmetė kelias banguotas sruogas į priekį ir leido joms nevaržomai nugulti ant vampyrės krūtinės. Atsistojusi ji nuėjo į drabužinę ir po kelių akimirkų stovėjo vien apatiniais, stebėdama naujutėlaitį garderobą ir kritiškai nužvelgdama jį, rinkdamasi naują aprangą. Iš drabužinės Corina išėjo vilkėdama paprastą, nesiekiančią kelių aptemptą suknelę ir prie jos derančius aukštakulnius. Galbūt kiek nepadoru, tačiau Corina neketina klausyti kieno nors pastabėlių dėl savo stiliaus. Perbėgusi delnais per liemenį ji nužvelgė save ir nusišypsojo. Ko gero šiandien ji geros nuotaikos. Su ta nedidele, pusės lūpų šypsena ji pasišalino.