Parkas gyvenamųjų namų rajone

*kai Erica paleido jo ranka jis priliete ja savo lupas.pasijaute keistai.papurtes galva lyg sakydamas,kad nereikai atsiprasineti.
Alec zvilgsnis begiojo nuo jos akiu ties lupu.jis isiziojo lyg noredamas kazka sakyti,bet vel suciaupe lupas,dar kelios akimirkos dvejoniu Alec garsiai nurijo seile. nezymiai linkteleejs galva lyg pats sau prisiartino dar arciau ir nesugebejes susivaldyti priliete jos lupas,atsargiai ir svelniai.garsiai kvepuodamas pasinere i bucini...kelias akimirkas Alec megavosi,bet staiga sustinges atsitrauke uzsidenge rankomis burna*
-o Dieve,atlisk man Erica..
*pasijutes tikru isdaviku stipriai uzhsimerke*

*Kai tik Alec lūpos prisilietė prie jos lūpų, E trumpam viską pamiršo, ir jai atrodė, kad aplink daugiau nieko nėra. Tačiau po kelių akimirkų viskas grįžo ir jam atsitraukus Erica užsimerkusi sunkiai atsiduso. Užsidengė rankomis veidą, bandydama suvokti kas, kaip ir kodėl taip greit pasikeitė ir viską taip apsunkino. Po Alec atsiprašymo praėjus kelioms akimirkoms, Erica patraukia rankas sau nuo veido ir pasižiūri į Alec savo tamsiai juodomis akimis*
Ką mes darome..?

-as toks nieksas..
*tyliai pasake Alec*
-atleisk man,cia as kaltas,neturejau taip elgtis,as nezinau,as per daug paluzes,kad atsispirti,tu man primeni Vic..
*Alec ikises rankas i kisenes istrauke diezute kuria nesiojosi jau pakankamai ilgai*
-as toks nieksas..
*kartojo Alec atsistojes stipriai ja apkabino.atsitraukes norejo paduoti jai dezute prasydamas perduoti Victoriai,bet galvoje isgirdo zodi "atostogos" ir igrudes ja atgal i kisene dar labiau atsitrauke*
-atleisk man
*eilini karta pakartojo jis*
-geriau bus jai eisiu..priziurek mano lagamina
*pasakes papurte galva suprasdamas,kokia nesamone sumale apie lagamina.nusisukes greitai dingo uz kampo*

*Kažką tyliai sumurma, tačiau pati nesupranta, nes normaliai galvoti dabar nepajėgia. Mintyse mažiausiai šimtąsyk pakartoja, kad ji yra kvaila. Apsidairiusi atsidūsta ir nueina į priešingą pusę nuo namų, ir nuo ten, kur nuėjo Alec*