Romos uostas

Kad galima butu iplaukti/isplaukti is Italijos.
Cia galima issinuomoti valti/laiva ar kitoki biesa.

Atvaziuoja su masina ir islipa. Apsidairo, kad rastu laiva. Biliete uzrasyta:
'Titanic2 - neskestantis laivas.
Aro Volturi
Gim. -452m. pr. Kr. Sausio 17d.
Isvykimo laikas - 2009,04,28
Isvykimo takas - GR4876524i'
Aro ieina i laiva ir laukia eileje uz senatvinio marazmo kankinancios senutes. Jos penki katinai pasuka galvas i Aro. Keistai suurzgia. Nepaisant to, kad babuška, snekanti japoniskai turi po pazastimi ir seska, kuris tuoj pat i Aro paleidzia 'maloniausius kvapus', dar ant Aro uzmetama sunki Adidas tase. Aro nesusierzina, nes jis zino, kad vampyro nenugales nei tase nei seskas. Kai ateina eile Aro ilipti i laiva, jis pamato, kaip jo naujutelaiteje masinoje jau isitaise nakciai astuoni valkatos/bomzai/alkoholikai
"Iuuuuu. Nu fu kaka. Man jos nebereik"
Pasukioja galva i sali
"Titanikas...mmm...Gal ir man cia pasiseks taip pat kaip Leonardo Di Caprio"
Placiai nusisypso, taciu Aro Volturi laime trunka neilgai, nes per senatvini Marazma - babušką, vardu 'Lpsi Maki Sushi Trau', laivas pradeda skesti. Atrodo, kapitonas bijo kaciu labiau nei dramblys peliu...
"Ups"
Nusijuokia Aro ir is skestancio laivo 'Titanikas2-neskestantis laivas' Aro isplaukia i Amerika, panaudodamas savo vampyriskasias galias - jega ir greiti.

*Atejes cia laikinai sustojo. Issiziojes ziurejo kaip viskas cia pasikeite. Dar neseniai buvo keturi dideli laivai, desimt valciu ir vienas krovininis laivas. Dabar cia - jachtu, valciu, laivu tvirtove. Aro pradejo ieskoti seno, labai seno, visai seno laivelio, kuriuo kazkada atplauke i Italija is Nyderlandu. Aro jos neranda. Bet paklausia vieno susenusio zmogelio, kur senos valtys. Tasai is kart atsako,kad yra tik viena sena, prabangiausiuju jachtu gale. Aro zengia kelis zingsnius ir uz zavingos dideles jachtos, turbut vertos aukso kalno, Aro isvysta savo senaja 'Sofia'. Greitina zingsni, arteja link laivo. Jis tikrai susenes, pageltes... taciau Aro tai neimotais. Volturis isedo, iseme giliai ismigusi inkara is suraus Vidurziemio juros vandens ir apsizvalges rado savo sena kapitono kepure. Nusijuokes is vaizdelio veidrodyje, kaip atrodo Volturiu vadas su sena ir praplysusia kapitono kepure, Aroliukas uzveda sena motoriuka. Siek tiek patrankius ji, laivas jau isplaukia is uosto. Aro kaip niekada anksciau nera nieko pasiilges,pasiilgo sio laivelio, kuriame, atrodo, praleido be galo daug laiko, be galo daug ivykiu ir nuotykiu buvo jame. Vampyras nesuprato kas darosi, bet dabar jis pirma karta jauciasi laisvas ir laimingas. Sis laivas - jo buvusios suzadetines Sofios tevo dovana. Aro staiga prisimine, kaip pirmaji karta pamate Sofia. Jis nezinojo, kas atsitiko, bet jis ja pamilo - pamilo nuostabia mergina, ir norejo ja padaryti laimingiausia moterimi zemeje. Su ja jaute karsti, kuris degino jam krutine - Aro tai vadino meile. Kai pamacius ja jam sirdis pradedavo, atrodo,plakti tukstanciais kartu per sekunde. Jis jai kartodavo - musu meile netures pabaigos. Kai jis ja liesdavo, prisimena jis, jausdavo jos sirdi. Zinojo,kada jai blogai ir kada gerai. Ji buvo ne ka maziau del jo pamisusi. Bet buvo drovi. Aro jai pasipirso. Nezinojo jis kas daros, isimylejo visu vyru svajone - Sofia. Ju pirslybos vyko pagal visus paprocius, dar pagoniskai. Taciau jo dziaugsma ir ruosimasi vestuvems nutrauke bloga zinia. Aro siuo laivu turejo isvykti, taip,isvykti. Jo bendruamenes vadas liepe stipriausiems vyrams isplaukti savais laivais i tolimuosius Rytus. Turejo parvezti nematytu seklu - baltu, migdolu formos. Aro sunkiai suprato, kam to reikia. Kam reikia kazkokiu seklu, kazkokiu ryziu, jei jie be trukdziu ramiai ir be bado gyvena miestelyje. Taciau kas klausys zvejo sunaus? Sofios tevas, jau susenes, liepe savo trims sunums iskalti, sulieti, isdrozti toki laiva, kuris visus amzius atgyventu. Taip ir padare. Sofia buvo nepaprasta, kaip ir Aro mylimoji. Taciau nesulaikant asaru Aro privalejo isplaukti, jo kelione truko sesiolika metu. Aro vienintelis gryzo. Vienintelis is visu pasiustuju, jau trisdesimt dveju metu jis gryzo - parveze neregeta lobi - ryziu seklu. Kaip tik tuo metu miestelyje siaute badas, tad Aro atvyko laiku ir isgelbejo didziaja dauguma, taciau sirdies jis taip ir nesugebejo po tos dienos dar ilgai uzlopyti. Sofia buvo priversta isteketi uz turtingo, penkiasdesimt karviu turincio prekeivio. Kai Aro gryzo jis pasislykstejo. Jo suzadetine turejo dvylika vaiku ir pamaciusi savo buvusyji, ji jam liepenesdintis is jos valdu, sauke kad jo nebemyli ir visa tai kas tarp ju buvo - buvo netikra ir kvaila. Aro, o Aro - dar tada vadinamas Aro Baltaja Akimi, su perplesta ir sutrypta sirdimi isbego is ten. Jis neslepe asaru. Miesto didvyris nelaike asaru net kai praejo pro visus zmones. Tada Aro suprato - jis perdaug tikejo i pagonybe, perdaug sentimentalus buvo. Nes neuzaugo po paauglystes. Vis dar maste kaip koks nevykelis isimylejelis. Aro isedes i laiva pradejo juoktis. Jis pajaute, kad per sesiolika metu jis net nebenorejo matyti savo isrinktosios Sofios. Arui buvo tas pats. Aro isbuves vienas 16 metu susijaudino, taciau laive jis visada jausdavosi gerai. Kai laiva paliko nuo piratu apsaugoti - saloje, negyvenamoje, jis ten ir apsigyveno. Jis net nenutuokia kaip, taciau viena nakti atsibudes saloje jis suprato, kad tapo kitoks. PAsidare saltas it ledas ir baltas, ir...stiprus, greitas... Dabartinis Volturis laivu gryzo i miesteli.*
O blemba
*Sucype Aro, uzplaukes ant kazko*
Jau geriau
*Perplaukes tai toliau prisimine. Pazvelges i savo vestuvini zieda, prisimine Sulpicia*
Negi turesiu prisiminti savo buvusias?
*Spyre laivui. Aro negalejo prisiminti daug apie Sulpicia, tik pirma karta kai ja pamate. Negalejo, nes kai trynesi atminti, istryne ir Sully. Tiksliau, tryne atminti iki mazdaug tada, kol ja pamate*
Sulpicia...
*Prisimena. Ji buvo aukstuomenes dama, jis ja pamate su jos pusesere, taciau is kart isiziurejo i ja. Laikais, kai madoje buvo kuo labiau pridengtas kunas, kai moterys tarnavo vyrams, kai visi garbino Dieva, iseje is pagonybes, Aro negalejo patiketi kaip galima atrodyti taip dieviskai. Taip dieviskai atrodyti zmoniu dukrai - zmogui. Sulpicia neatrode kaip kitos. Jos groziui neprilygo nei viena moteris ar vampyre. Aro jaute, kad po jo oda dega kraujas, kurio jis net neturi. Juk jis buvo vampyras. Ji buvop elegantiska ir arogantiska. Taciau isaukleta. Kai Aro su ja pabendravo, ji jam pasirode protinga ir idomi. Nebijanti isreiksti nuomones. Aro pajuto, kad tai antroji Sofia, o gal net geriau. Tai buvo kaip stebuklas. Tobulybe su netobula reputacija. Turbut tai nebuvo sutapimas, kad jie susitiko, gal tai padare likimas - tuomet galvojo jis. Jis zinojo, kad jie bus kartu. Jos linksma sypsena gyveno su juo, net kai Sully nebuvo salia. Ji puikiai suprato, kad Aro uzkibo ant jos kabliuko. Tai aiskiai matesi, kaip ir dovanos siunciamos jai jau po pirmos pazinties dienos. Aro trosko isvysti tai kas uzdrausta, patirti tai kas dar nepatirta... ir viska kartu su Sulpicia. Aro jai pasipirso...*
Turbut tureciau isikalt i atmintine, kad ji istekejo uz manes. Kazi, ji mane mylejo?
*Sukikena, zinodamas, kad jis nepastovios psichikos ir nuotaikos, kad paciam nepatiktu tokia zmona*
Turbut jai patikau tik del to, kad as grazus
*Sukikena, nusiema akinius nuo saules ir sustabdo laiva. Ismeta inkara ir atsigules Vampyras toliau galvoja, kaip dar cia prisiminus visus ivykius su siuo laivu*

*Aro atsimerkia. Jis prisimine kai ka*
Oh brol, reikejo anksciau prisiminti
*Sukikeno, patryne delnais. Prisimine ne vien blogaja laivo puse - kad sutiko dvi pabaisas Sofia ir Sully. Arolukas kaip siandien prisimine geraja puse - moteris, rasta lobi, aukas, zudynes. Pavyzdziui, prisimine viena jam isimintiniausiu nuzudymu. Aro ejo lnk Benjamino Kristoferio namo, sestosios gatves gale, kad uzsisakytu jo paslaugas. Volturiui zut but reikejo zmogaus, kuris zinotu Siaures jura geriau nei savo penkis pirstus. Benjaminas Kristoferis isejo ir gatves gale, ant kampo, netoli raudonuju zibintu gatves, lauke Vampyro.Abu jie susitiko gan oficialiai, istiese vienas kitam rankas pasisveikinimui. Tiek Aro tiek kito vamoyro tvirtas ranku paspaudimas zadejo daug. Jie planavo kelione i sala,m akzkur tolimuosiuose vandenyse. Ten, kur zmones keisti, kur dideles zuvys,o juros vanduo - ne toks surus. Ii Atlanto vandenyna ruosesi isvykti vyriskiai, i zymiaja sala Karolina Pirmoji. Laivas su igula vamoyru piratu buvo uzsakytas,kiekvienam po sauja auksiniu uz 60 dienu keliones. Laivas isplauke. Perplaukus visus sunkumus, ledynus, bangini, ryklius, rifus, smelingas ir klampias vietas jie priplauke prie zemes. Deja, jie sioje saloje nerado ko tiketasi. Jie suklydo keliomis koordinatemis apsiskaiciavo, tad atvyko i kita sala. Taciau tai, kaip vyrams pasirode, geriau uz visus lobius laukusius kitoje saloje. Ten gyveno amazones. Moterys, moterys...moterys*
AHuuuhhhhhhhh!
*Aro nuvarvejo seiles, taciau staiga laivelis pradejo judeti, galiausiai Aro buvo ismestas is jo. Milziniski rykliai sugebejo apversti laiva ir ji nuskandinti, o Aroliukui i koja isikabino ryklys. Aro ji nupurte nuo saves r visu greiciu plauke i toly (i Romos uosta atgal) nuo rykliu. Jau prie svyturio Aro atsisedo ant akmenu, dideliu akmenu. Ir i Aro tarpkoji vel isikabino ezys, juros ezys. IR VEL. Aro supanikavo,nes jis po paskutiniojo susidurimo net gi labai bijo juros eziuku*
Nu blemba karamba. Ir vel skyles liks
*Verkslena*
Ir veeeeel Sully saipysis is manes! Viagra,viagra, tu nepajegus...........
*Klyke, susierzines, issieme spyglius ir issiskietes isejo is uosto. Tasai senukas tik juokesi....*