*'Šūdas!' - mintyse galvojo. Ji vėl
pabėgo. Žengė žingsnį link lango,
atgal. Jis norėjo būt su lili, tačiau
turėjo būt su Jane ir palaipsniui su
tuo susitaikė. Jis atsargiai pakėlė
Jane kūną ir aprengė ją suknele.
Tada paguldė ją ant fotelio ir pats
prisėdo prie Alec. Beliko tik laukti.
Nežinodamas ką pasakyti dėl lili
žodžių, Demetri tylėjo, tik pažvelgė
į jį suprantančiu žvilgsniu. Demetri
nugara prisiglaudė prie sienos.*
'Nesiparink, rasiu Sereną. Tegul
Jane normaliai atsigauna. Dabar S
turbūt vilkai saugo.. Neskubėk.'

'Lili, nusiramink. Juk viskas gerai'
*Atsistojo ir priėjęs iš nugaros ją
apsikabino ir pridėjo delną prie jos
puikaus gana naujo pakabuko. Jis
buvo pasiruošęs blogiausiam - kaip
visada, tačiau tikėjosi geriausio.*
'Tšš.. Dabar viskas gerai.'
*Jis nusišypsojo. Jam nuoširdžiai
buvo gera taip stovėti. Ir ji tai jautė.*

**Jane susiraukė ir vos vos pramerkė akytes. Galvą be galo spaudė ir visą kūną gelte gėlė. Pamažu ji ėmė orentuotis aplinkoje. Pažvelgus į lūbas susivokė, jog ji Serenos kambaryje, nežymiai pasukus galvą pamatė Alec, Demetri, krikstamotę, pajuto silpną rūką kambaryje ir vėl padėjo galvą taip kaip buvo prieš tai. Jane vėl užsimerkė. Dabar labiau už viską ji norėjo šiek tiek pamiegoti. Užmerktomis akimis ji miglotai prisiminė kas įvyko. Prisiminė, kaip vilkolakė nudrėskė jai rankas, perrėžė pilvą, toliau tamsa. Jane dabar nejuto laiko. Ji gulėjo ir galvojo apie tai. Po kokios minuts vėl nežymiai pasuko galvą, tik į kitą pusę. Pamatė daug paveikslų atremtų į sieną. Ji pamatė nutapytą save su Alec, pasuko akis toliau - ten Demetri portretas, toliau Aro.. Permetus akimis šeimos portretus, ji vėl pasuko galvą kaip buvo prieš atsigaunant ir įsmeigė akis į lubas. Ji vėl galvojo. Taip pragulėjusi maždaug pusę minutės, ji pasuko akis ir visą galvą į Alec. Jai buvo gėda, kad dabar jos kūną valdo skausmas. Paprastai ji būdavo skausmo valdovė. Stipriai sukandusi dantis, Jane šiaip ne taip ištiesė ranką prie Alec kojos ir silpnai pagriebė už džinsų, sugniaužė juos kumštyje. Tada atpalaidavo skaudančią ranką, kad galėtų bent pabandyti kalbėti.**
-Alec..
**Dusliu balsu ji bandė gauti brolio dėmesį. Daugiau nusprendusi nebevirpinti sudraskytų balso stygų, ji laukė, kol galės jį išgirsti.**

*pajutes silpna patempima uz dzinsu Alec nuleido galva isgirdes Janes balsa jis ant keliu prislauze prie jos ir kuo imanydamas atsargiau padejo jos galva sau ant keliu,kad jors kiek jaustusi reikalinga ir mylima*
-tšš,nekalbek.
*jsi atsargiai gloste jos plaukus,svelniai sypsojosi,kaip kadaise tolimoi vaikysteje kai Jane dar budama zmogumi sirgo.*
-tai tik silpnas negalavimas tu pasveiksi
*Alec kalbejo kvailystes nuo kuriu visada budavo geriau*

**Kai Alec ėm ją guosti, ji tuoj pat prisiminė kaip jis ją ankščiau slaugydavo. Ji nusišpsojo ir išties pasidarė šiek tiek geriau. Skausmas kiek atslgo. Galbūt todėl, kad pakelta galva iš esmės pakeitė kūno padėtį. Jane švelniai prilietė Alec vaikišką ir lygią rankos odą, tada ją kiek paglostė. Ji nuleido abi savo rankas ir pabandė atsisėsti.. Iš pradžių rankos kiek drebėjo ir ji jautė menką skausmą, tačiau netrukus jai pavyko atsisėsti ir atsiremti nugara į fotelį. Jane nusišypsojo ir prikando lūpą. Lili kadabros abros tikrai padėjo jai greitai gyti.**

*Pirma Demetri pagalvojo, jog
jam pasigirdo, tačiau netrukus
jis tiesiog negalėjo neatsisukti.
Demetri kiek pasuko galvą ir
pamatė Jane nebegulinčią, o
sėdinčią. Jo veidą užvaldė švelni
šypsena ir jis akimirksniu pritūpė
prie Jane. Demetri rūpestingai
perbrauė pirštais jos plaukus.*
'Jane! Kaip jautiesi? Viskas gerai?'
*Ėmė pašnibždom klausinėti.*

**Linksjo su kiekvienu Demetri klausimu**
-Mhm.. Gerai viskas
**Atsakė ir uždjo ranką jam ant kelio**
-Aš greit būsiu kokia buvau dar visai neseniai.. Man tikrai viskas gerai
**Dusliu balsu, tačiau su žymiai mažesniu skausmu nei prieš tai, kalbėjo Jane**

*Staiga Demetri pajuto kaip begalo
arti yra Serena ir kokia puiki proga
dabar būtų įvykdyti tai, ką jis jau
bėgdamas pasiimti lili, sugalvojo.
Demetri prikanda lūpą - juk tai tam
tikra puse žiūrint - išdavystė, tačiau
Jane.. Jei ji netrukus vėl stos į kovą -
gali jos neatlaikyti. Demetri akys
susirūpinusiai pažvelgė į Alec, į Jane,
tada jis sunkiai atsiduso ir linktelėjo.*
'Jane, brangut, aš tau atnešiu kraujo.
Tau geriau pasiilsėti ir nemedžioti.
Na bent kol kas. Pabūkite su ja, prašau.'
*Demetri atsistojo ir priėjo prie lili.
Pabučiavo ją ir tik tuomet susivokė,
jog ji žino, jog rūpestis iš dalies yra
tik priedanga, tačiau juk tai Demetri
daro ne dl bet ko - dėl Jane ir dėl pačios
Serenos. Atsitraukęs jis linktelėjo
lili ir dar kartelį nužvelgęs kambarį,
iššoko pro atdarą langą. Nubėgo į mišką.*

*Alec susirupines zvelge kaip Jane stengiasi buti savarankiska.tvirtai suspaudes lupas jis pasidejo rankas sau ant keliu*
-neskubek Jane.
*susirupines pasake jis.betkuria akimirka Alec buvo pasiruoses prisokti prie jos ir pagelbeti,bet puikiai zinodamas kokia ji savarankiska megsta buti,lauke*

**Jane šypsosi iš visos širdies. Kai Demetri ja susirūpina ir išbėga atnešti kraujo - ji nulydi jį akimis ir šypsena iki lango. Tada vėl atsisuka į Alec. Kadangi jai dar sunku judėti - Jane ištiesia rankas į brolį, parodydama, kad nori, jog jis tuoj pat ją apsikabintų. Iš tiesų Jane nežino kuris iš jų ją išgelbėjo ir šiuo metu jai atrodo, jog už gyvybę turėtų dėkoti Alec.**

*Įšoko ir paguldė ant žemės dar šiltus
tris merginų kūnus. Išsitiesęs priėjo
prie lili. Atsistojo šone, atsisuko į Jane
su Alec, viena ranka apsikabino lili ir
šyptelėjo. Galiausiai išsitraukė mobilų
telefoną ir perskaitė žinutę. Tai privertė
jį itin suglumti. Staigiai mintyse susidarė
už ir prieš sąrašiuką, tada atrašė. Dabar
jis jautėsi dar labiau sutrikęs, nei prieš tai.*